stogas

2 stógas sm. (1) BŽ492, stõgas (2) NdŽ 1. O, RtŽ, BŽ492, KŽ, Lkm, Dglš, Sdk ūgis, augumas, sudėjimas, stotas (apie žmogų): Žmogus mažo stogo J.Jabl. Ana (motina) gražaus stógo, o mergiotė – kai iš balanų išnarstyta Klt. Buvom nekokios da, ė reikė šitokio stógo i akmenes vežt, i visa daryt Vdš. Jis vyras aukšto stógo Brb. Iš stógo pažiūrėjus tai jau vyras Pv. Anas an stógo suvis mažas Grv. Kad tu, vaikeli, itokiam stóge ir sukirmytai! (pasakoma negeram vaikui) Vrnv. Aleksiukas su ketvirtuoju buvo labai smulkaus stogo ir menkos sveikatėlės Vaižg. Mano panytėlė puiki iš veidelio, graži iš stogelio NS1047. Niekam verta, menko stógo ir būdelio visai blogo (d.) Kp. Dar ji neužaugo nei pusės stogẽlio, ir nudavė motulė už to latro bernelio (d.) Kb. Jok in kitą kaimelį ir dabokis mergelę … an gražesnio būdelio, an didesnio stogẽlio DrskD87. Aš turiu sesutę vyresnę, an kresnojo stogẽlio kresnesnę (d.) Prl. Vis aš šitokios [mergelės] negausiu, nei su tokiu veideliu, nei su tokiu stogeliù (d.) Švnč. ^ Kiek stógo, tiek ir proto Vžns. Kokis stogas, tokis razumas LTR(Lš). 2. augalo stiebai, stambai: Rugiai an stógo buvo dideli, bet nebrandūs Lš. Rugiai an stogo, padaboji, nieko, o sukūlėm maža Rod. Pas mus nebuvo grikių. Pasėsi – grūdų nebus, tik stógas bus Vlk. Pasėk mane (kanapę), artojėli, pabaliuosna, pakraščiuosna, tai bus mano tę stogẽlis ir valaknas valaknėlis (d.) Onš. Tai nedavė man žaliam nei stogẽlio ištaisyt, nei galvelių sunokyt (d.) Auk. | Apie Jurbarką labai daug lijo i ledų buvo – bobų rasodos tik stogiùkai liko Grdž.